Temos Žymėti visasAtžymėti visus

Naujienos Spausdinti RSS

Keturias savaites trukusi JT Žmogaus teisių taryba priėmė rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Rusijoje bei kitus svarbius sprendimus

Sukurta 2022.10.07 / Atnaujinta 2022.10.07 20:43
    Keturias savaites trukusi JT Žmogaus teisių taryba priėmė rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Rusijoje bei kitus svarbius sprendimus

     

    Spalio 7 dieną baigėsi keturias savaites Ženevoje vykusi Jungtinių Tautų (JT)  Žmogaus teisių tarybos (ŽTT), kurios narė yra Lietuva, 51-oji sesija. Sesijos metu apsvarstyti aktualiausi žmogaus teisių teminiai klausimai ir sudėtingos žmogaus teisių padėtys atskirose valstybėse. Iš viso priimtos 39 rezoliucijos, įskaitant ir pirmą kartą priimtą rezoliuciją dėl žmogaus teisių padėties Rusijoje, kuri buvo prioritetinė Lietuvai šioje sesijoje. Tačiau Taryba atmetė autorių grupės, kurioje buvo Lietuva, teiktą sprendimą dialogo surengimo apie žmogaus teisių padėtį Sindziange, Kinijoje.

    Ketvirtąją sesijos savaitę Lietuva savo pasisakymuose dėmesį skyrė techninio bendradarbiavimo ir gebėjimų stiprinimo žmogaus teisių srityje klausimams, akcentuodama Rusijos vykdomų žmogaus teisių pažeidimų pasekmes Ukrainai, represijas prieš Krymo totorius,  reiškė susirūpinimą dėl besitęsiančių žmogaus teisių pažeidimų Rusijos okupuotuose Sakartvelo regionuose bei surengė paraštinį renginį transnacionalinių represijų prieš žmogaus teisių gynėjus tema.

    Spalio 4 dieną įvyko Lietuvos organizuotas ŽTT paraštinis renginys transnacionalinių represijų ir žmogaus teisių tema, kurį kosponsoriavo Čilė, Danija, Islandija, Japonija, Meksika, Siera Leonė, Lenkija, JAV ir Freedom House. Renginį moderavo Lietuvos nuolatinis atstovas Ženevoje ambasadorius Darius Staniulis, jame pasisakė svečiai iš Lietuvos – Henrikas Mickevičius, Vytis Jurkonis, taip pat JT specialiųjų procedūrų, Freedom House atstovai bei JAV, Lenkijos ir Čilės ambasadoriai. Renginyje aptartas augantis nedemokratinių režimų vykdomas egzilyje gyvenančių žmogaus teisių gynėjų bei kitų aktyvių piliečių persekiojimas bei būdai su juo kovoti.

    Tą pačią dieną Lietuva pasisakė techniniam bendradarbiavimui ir gebėjimų stiprinimui žmogaus teisių srityje skirtame interaktyviame dialoge dėl žmogaus teisių padėties Ukrainoje. Lietuva griežtai pasmerkė Rusijos vykdomus sistemingus visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pažeidimus okupuotose teritorijose, ypatingai religinėms, etninėms ir kitoms mažumoms priklausančių asmenų, ypač Krymo totorių, persekiojimą. Lietuva patvirtino, jog niekada  nepripažins Rusijos neteisėto fiktyvaus „referendumo“ laikinai okupuotose Ukrainos teritorijose ir jų neteisėtos aneksijos, įskaitant Krymą. Lietuva taip pat prisijungė prie Atskaitomybės draugų grupės agresijos prieš Ukrainą kontekste bendrojo pareiškimo, kurį parėmė 47 šalys.

    Spalio 6 dieną bendruosiuose debatuose dėl techninio bendradarbiavimo ir gebėjimų stiprinimo Lietuva teigiamai įvertino Vyriausiojo žmogaus teisių komisaro (VŽTK) biuro veiklą stiprinant valstybių žmogaus teisių įsipareigojimų įgyvendinimą, išreiškė paramą Sakartvelo vyriausybės ir VŽTK biuro bendradarbiavimui bei teigiamai įvertino Sakartvelo pastangas toliau skatinti ir ginti žmogaus teises.

    Spalio 6-7 dienomis ŽTT balsavimu priėmė 11 rezoliucijų, atmetė vieną procedūrinį sprendimą bei konsensusu priėmė 28 rezoliucijas ir 1 sprendimą dėl ŽTT finansavimo. Rezultatu 17 „už“, 6 „prieš“ ir 24 susilaikiusiųjų priimta rezoliucija dėl žmogaus teisių padėties Rusijoje, kuria įsteigtas specialiojo pranešėjo mandatas. Visgi Tarybai nepakako balsų procedūrinio sprendimo priėmimui dėl žmogaus teisių padėties Sindziange aptarimo 2023 metų ŽTT pavasario sesijoje. Priimtos rezoliucijos dėl žmogaus teisių padėties Afganistane, Šri Lankoje, Burundyje, Etiopijoje ir kt. šalyse leis tarptautinei bendruomenei išlaikyti dėmesį sudėtingoms situacijoms bei siekti atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus. Konsensusu priimtos Lietuvai svarbios rezoliucijos dėl žurnalistų saugumo, pereinamojo teisingumo, gero valdymo, ŽTT vaidmens užtikrinant žmogaus teisių pažeidimų prevenciją, trejiems metams pratęsti specialiųjų pranešėjų mandatai dėl vyresnio amžiaus asmenų teisių, čiabuvių teisių, teisės į sveikatą, šiuolaikinės vergovės formų, vandens ir sanitarijos, JT darbo grupės dėl savavališkų sulaikymų mandatas. Konsensusu į ŽTT darbą įtrauktos trys naujos temos: patyčios kibernetinėje erdvėje, neurotechnologijų įtaka žmogaus teisėms bei naujųjų technologijų karinėje srityje įtaka žmogaus teisėms.

    Sesijos paraštėse ambasadorius D. Staniulis pasisakė NVO  Human Rights House Foundation organizuotame bei Lietuvos ir kitų šalių kosponsoriuotame renginyje dėl žmogaus teisių padėties Kryme ir Krymo militarizavimo, o taip pat dalyvavo JAV misijos organizuotame renginyje dėl žmogaus teisių ir religijų laisvės Tibete. Šį renginį Lietuva taip pat parėmė. Lietuva prisijungė prie Armėnijos parengto bendrojo pareiškimo dėl skaitmeninių technologijų ir neapykantos kalbos, prie Čekijos, Austrijos ir Slovakijos bendrojo pareiškimo dėl antisemitizmo, Kanados inicijuoto bendrojo pareiškimo dėl Jemeno (paskelbtas raštu) bei visų Europos Sąjungos ir Šiaurės ir Baltijos šalių pareiškimų, perskaitytų interaktyvių dialogų, diskusijų, bendrųjų debatų bei rezoliucijų priėmimo metu.

    Lietuva 51-osios sesijos metu iš viso parengė ir plenariniuose posėdžiuose perskaitė 17 pasisakymų nacionaliniu, Šiaurės ir Baltijos šalių ir kitais formatais, 7 kartus pasisakė dėl sprendimų priėmimo metu dėl Lietuvai svarbių rezoliucijų bei vieną kartą pasinaudojo atsakymo teise.

    Apie Lietuvos veiklą kitų trijų savaičių metu detaliai skaitykite čia: