Temos Žymėti visasAtžymėti visus

Naujienos Spausdinti RSS

Lietuvos įsipareigojimai dėl Holokausto atminimo ir kovos su antisemitizmu 2021-2025 m.

Sukurta 2021.10.14 / Atnaujinta 2021.10.15 10:29

2021 m. spalio 12–13 d., Malmės tarptautinis Holokausto atminimo ir kovos su antisemitizmu forumas

Lietuvos Vyriausybė dalyvauja keliose Holokausto atminimo ir švietimo iniciatyvose, kurias planuojama įgyvendinti per artimiausius penkerius metus. Svarbiausios jų - naujų muziejų erdvių atidarymas ir ugdymo programų atnaujinimas, atsižvelgiant į naujas mokymo ir mokymosi apie Holokaustą rekomendacijas. Tai svarbus indėlis į visuomenės sąmoningumo didinimą ir švietimą ne tik Holokausto tema, bet ir apie ilgaamžę bei turtingą Lietuvos žydų istoriją. Pastaroji buvo plačiai pristatyta 2020 metais, kurie buvo Lietuvoje paskelbti Vilniaus Gaono metais. Pastebimas išaugęs susidomėjimas Lietuvos žydų gyvenimu, istorija ir paveldu.

Muziejų ir memorialų steigimas

  1. Šiuo metu renovuojami du Lietuvos žydų muziejai, kurių darbus planuojama užbaigti 2023–2024 metais. Tuomet abu muziejai taps naujais Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus, kurio steigėja yra Lietuvos kultūros ministerija, padaliniais.
    • Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto memorialinis muziejus įsikūrs pastate, kuriame prieš Antrąjį pasaulinį karą veikė viešoji žydų apšvietos draugijos „Meficei Haskala“ biblioteka. 1940 metais pirmosios sovietinės okupacijos metu biblioteka buvo nacionalizuota, o 1941 metais įkūrus getą, biblioteka atsidūrė jo teritorijoje ir veikė iki pat geto likvidavimo 1943 metais. Biblioteka plėtojo įvairią kultūrinę veiklą. Joje veikė ir Vilniaus geto ginkluoto pasipriešinimo organizacija. Holokaustą išgyvenę asmenys (įskaitant rašytojus Šmerkę Kačerginskį ir Avromą Suckeverį) 1944 metais čia įkūrė žydų muziejų, kurį 1949 metais sovietų valdžia uždarė. Numatoma, kad dabartinę Holokausto ekspoziciją 2024 metų pabaigoje pakeis būsimasis Holokausto Lietuvoje ir Vilniaus geto memorialinis muziejus. Jis bus finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų.
    • Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejus bus atidarytas 2023 metais istoriniame hebrajų gimnazijos „Tarbut“ pastate Vilniuje. Modernioje, interaktyvioje ekspozicijoje bus galima išvysti autentiškų eksponatų ir susipažinti su Lietuvos žydų istorija bei kultūra. Projektą finansuoja Europos Sąjunga.
  2. Panerių (Ponar) masinių žudynių vieta

    2018 metais Vyriausybė patvirtino Panerių memorialo sutvarkymo ir pritaikymo lankyti 2019-2024 m. veiksmų planui, kuriame numatyta pilnai įgyvendinti šį projektą 2024 m. viduryje. Tačiau darbų atlikimo terminas bus tęsiamas dėl kelių skirtingų priežasčių. Visų pirma, reikia pasirinkti naujojo lankytojų centro pastato statybos vietą.

  3. Kitos masinių žudynių vietos

    Centrinės valdžios ir vietos savivaldos institucijos, bendradarbiaudamos su Lietuvos žydų (litvakų)  bendruomene, tęsią masinių žydų žudynių vietų pertvarkymo, priežiūros ir žymėjimo darbus, įrengiant: 1) memorialines lentas ir paminklus; 2) kelio ženklus į žudynių ir laidojimo vietas; 3) informacinius stendus, pasakojančius holokausto istoriją. Kadangi dauguma holokausto aukų masinių žudynių vietų Lietuvoje jau pažymėtos, artimiausioje ateityje mūsų prioritetas bus holokausto aukų vardų išaiškinimas ir jų atminimo pagerbimas įvairiuose Lietuvos miestuose bei kaimuose, kas dabar ir vyksta. Penkiuose miestuose buvo įrengti informaciniai stendai, skirti masinių žydų žudynių aukoms atminti.

Švietimas

  1. Vidurinis ugdymas

    Šiuo metu Lietuvos švietimo, mokslo ir sporto ministerija peržiūri visas 2008 metais patvirtintas ugdymo programas (1–10 klasės). Šis procesas, kuriuo siekiama modernizuoti švietimo ir mokymo sistemą, turėtų būti baigtas 2022 metais. Naujojoje istorijos mokymo programoje svarbų vaidmenį atliks IHRA mokymo ir mokymosi apie Holokaustą rekomendacijos. Holokausto eiga ir plėtra bus dėstoma Antrojo pasaulinio karo kontekste. Ugdymo turinys bus išsamesnis, įvedamos ir geriau paaiškinamos konkrečios sąvokos: getai, pogromai, kolaboravimas, antisemitizmas ir pan. Holokausto naratyvas individualizuojamas pasakojant asmenines istorijas, organizuojamos moksleivių kelionės į Holokausto vietas. Romų genocidas taip pat pirmą kartą taps neatsiejama mokymo programos dalimi. Vienas iš svarbių tikslų - skatinti mokinių kritinį mąstymą ir užtikrinti tikslesnį antisemitizmo pasekmių supratimą.

  2. Neformalusis švietimas

    Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas atlieka svarbų vaidmenį neformaliojo holokausto švietimo srityje. Sekretoriato iniciatyva 2003 metais įkurtas 151 Tolerancijos ugdymo centras, veikiantis mokyklose, Lietuvos  muziejuose ir švietimo centruose. Šiuose centruose dirbantys mokytojai remia Tarptautinės komisijos iniciatyvas ir aktyviai dalyvauja holokausto švietimo programoje. Komisija kartu su Tolerancijos ugdymo centrais, vietos žydų bendruomenėmis bei kitais partneriais jau daugiau nei dešimtmetį kviečia visus geros valios žmone, bet pirmiausia mokytojus ir mokinius, dalyvauti tradicinėje pilietinėje iniciatyvoje „Atminties kelias“ - kartu nueiti į masinių žudynių vietas tais keliais, kuriais holokausto aukos buvo varomos iš miestų ir gyvenviečių centrinių dalių į paskutinę savo kelionę. Lietuvoje tokių vietų yra apie 260. „Atminties kelio“ iniciatyvos dalyviai kasmet aplanko nuo 100 iki 150 žydų masinių žudynių vietų. Prie kampanijos prisijungė 200–300 mokyklų, o bendras dalyvių skaičius viršija 10 000. 2021 metais, minint 80-ąsias Holokausto pradžios Lietuvoje metines, Ministras Pirmininkas, užsienio reikalų ir švietimo ministrai, Seimo nariai žygiavo „Atminties keliu“. Atminties eisena vyksta įvairiuose šalies miestuose ir miesteliuose nuo birželio iki gruodžio mėnesio.

Privačios iniciatyvos

Nuo 2015 metų statomas Šeduvos žydų istorijos muziejus „Dingęs štetlas“ atkurs žydų miestelio gyvenimą prieš Holokaustą, kvies susipažinti su žydų tradicijomis, darbais bei kultūriniu gyvenimu. Šeduvoje įgyvendinamą projektą finansuoja privatūs rėmėjai iš Lietuvos ir PAR. Jis vykdomas bendradarbiaujant su Radviliškio rajono savivaldybe. Itin modernų muziejaus pastatą suprojektavo JAV ir Suomijos architektai. Muziejų „Dingęs štetlas“ tikimasi atidaryti 2023 metais. Jis yra platesnio Lietuvos žydų kultūros paveldo klodus atverti siekiančio projekto, įgyvendinamo nuo 2012 metų, dalis. Projekto pagrindas - restauruotos senosios Šeduvos žydų kapinės, trys paminklai masinių žudynių vietose ir paminklas miestelio centre. Tarp planuojamų elementų yra ir istorinė monografija apie Šeduvos žydus bei dokumentinis filmas „Suakmenėjęs laikas“.

Meninių išraiškos priemonių pasitelkimas kovai su šiuolaikinėmis antisemitizmo apraiškomis

Minint 80 metų sukaktį nuo Holokausto Lietuvoje pradžios, rugsėjo mėnesį vienas perspektyviausių jaunosios kartos lietuvių kompozitorių Jievaras Jasinskis ir hebrajišku ragu (šofaru) grojantis idėjos autorius Tadas Daujotas pristatė savo sukurtą „Simfoniją iš Šiaurės Jeruzalės“. Ši šiuolaikinė simfonija yra unikalus muzikinis kūrinys, kuriame klasikinė muzika persipina su lietuvių ir hebrajų folkloro motyvais. Projektu siekiama pagerbti Lietuvos žydų atminimą, išreiškti solidarumą su žydų (litvakų) bendruomene ir meninės išraiškos priemones pasitelkti kovai su šiuolaikinėmis antisemitizmo apraiškomis. Simfonija jau pradėjo savo kelionę po Lietuvą, pasakodama apie svarbiausias Izraelio ir Lietuvos istorijos akimirkas.