Temos Žymėti visasAtžymėti visus

Naujienos Spausdinti RSS

Trečiąją JT Žmogaus teisių tarybos savaitę – Lietuvos dėmesys Rusijos agresijai Ukrainoje, žmogaus teisių padėčiai Rusijoje, Kinijoje bei teminiams klausimams

Sukurta 2022.09.30 / Atnaujinta 2022.09.30 19:54
    Trečiąją JT Žmogaus teisių tarybos savaitę – Lietuvos dėmesys Rusijos agresijai Ukrainoje, žmogaus teisių padėčiai Rusijoje, Kinijoje bei teminiams klausimams

    Rugsėjo 26-30 dienomis Lietuva tęsė aktyvų įsitraukimą į Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybos (ŽTT) darbą, pasisakymuose akcentuodama Rusijos vykdomus žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje, represijas, vykdomas Rusijos viduje, taip pat dėmesį skyrė lyčių lygybės perspektyvos integracijai, klimato kaitos įtakai, teisei į darbą, demokratijos plėtrai, žmogaus teisių gynėjų apsaugai.  Lietuva taip pat įsitraukė į ŽTT iniciatyvų dėl žmogaus teisių padėties Kinijoje ir Rusijoje rengėjų grupių veiką.

    Rugsėjo 26 dieną vykusiuose Bendruosiuose debatuose dėl šalių, kuriose žmogaus teisių padėtis reikalauja ŽTT dėmesio, Lietuva griežtai pasmerkė Rusijos karinę agresiją prieš Ukrainą ir Baltarusijos veikimą kaip bendrininkės. Lietuva pasmerkė vadinamuosius referendumus ir pabrėžė, jog niekada nepripažins jų baigties, bei išreiškė raginimą, siekti atsakomybės už visus Rusijos padarytus pažeidimus Ukrainoje bei tarptautinės bendruomenės įsipareigojimo toliau ginti daugiašališkumą. Bendruosiuose debatuose Lietuva taip pat atkreipė dėmesį į blogėjančią žmogaus teisių padėtį Rusijoje, Baltarusijoje, Kinijoje, Eritrėjoje ir Nikaragvoje.

    Rugsėjo 26 dieną vykusioje kasmetinėje diskusijoje, skirtoje aptarti moterų teisių integravimą į JT sistemą, Lietuva, Šiaurės ir Baltijos valstybių vardu, pabrėžė, kad taikaus tvaraus vystymosi užtikrinimui būtina visų asmenų, įskaitant moterų ir mergaičių, nuomonės ir saviraiškos laisvė bei įsitraukimas.

    Rugsėjo 27 dieną Lietuva pasinaudojo atsakymo teise, atsakant į Rusijos kaltinimus dėl mažumų padėties švietimo srityje ir žiniasklaidos laisvės ribojimų Baltijos valstybėse. Lietuva pabrėžė, kad Konstitucija ir teisės aktai atitinka Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, šalyje užtikrinamos visos sąlygos tautinėms mažumoms įgyti pradinį ir vidurinį išsilavinimą gimtąja kalba, o kova su dezinformacija tebėra neatsiejama Lietuvos atsako į Rusijos agresiją prieš Ukrainą dalis. Rusija paraginta užtikrinti žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų apsaugą, taip pat žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą savo šalyje.

    Tą pačią dieną Lietuva, pasisakydama diskusijoje dėl klimato kaitos įtakos teisės į darbą užtikrinimui, Šiaurės ir Baltijos valstybių vardu pabrėžė, kad būtina užtikrinti tinkamas darbo sąlygas tiems, kurie labiausiai nukentėjo nuo klimato kaitos – moterims, čiabuviams ir kaimo vietovių bendruomenėms. Atkreiptas dėmesys, kad iki 2030 metų dėl kylančios oro temperatūros gali būti prarasta iki 80 milijonų darbo vietų. Turime prisitaikyti prie naujų realijų ir skubiai pereiti prie ekologiškos, tvarios ir įtraukios ekonomikos.

    Rugsėjo 29 dieną interaktyviame dialoge dėl su JT bendradarbiaujančių žmogaus teisių gynėjų persekiojimo, Lietuva pasisakydama Liublino trikampio šalių – Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos – vardu pasmerkė žmogaus teisių gynėjų persekiojimą ir represijas, įskaitant ir Rusijos vykdomą  susidorojimą su aktyviais piliečiais Ukrainos teritorijoje bei represijas prieš asmenis, kurie Rusijos viduje protestuoja prieš karą.

    Rugsėjo 30 dieną bendruosiuose debatuose, skirtuose aptarti 1993 metų Vienos deklaracijos ir veiksmų programos įgyvendinimą, Lietuva pabrėžė visos tarptautinės bendruomenės atsakomybę ginti demokratines vertybes ir žmogaus teises, pasmerkė  Rusijos agresiją prieš Ukrainą, suklastotus referendumus okupuotuose Ukrainos regionuose bei jų aneksiją, kurios Lietuva niekada nepripažins.

    Sesijos paraštėse Lietuvos nuolatinio atstovo pavaduotojas Ženevoje, Šveicarijoje, Arūnas Jievaltas pasisakė Ukrainos nuolatinės misijos Ženevoje ir nevyriausybinių organizacijų surengtame nuotoliniame renginyje dėl atsakomybės už žmogaus teisių pažeidimus Ukrainoje, kurį Lietuva parėmė.

    Lietuva taip pat prisijungė prie Ukrainos inicijuoto bendrojo pareiškimo dėl nuolat blogėjančios žmogaus teisių padėties Kryme, Latvijos inicijuoto bendrojo pareiškimo dėl nuolatinių kvietimų visoms JT specialiosioms procedūroms universalumo, Ispanijos ir Čilės inicijuoto bendrojo pareiškimo dėl moterų ir mergaičių padėties Irane, išreiškiant susirūpinimą dėl 22 metų Mahsos Amini mirties, bei visų Europos Sąjungos ir Šiaurės ir Baltijos šalių pareiškimų, perskaitytų interaktyvių dialogų, diskusijų ir bendrųjų debatų metu.

    ŽTT 51-oji sesija prasidėjo rugsėjo 12 dieną ir tęsis iki spalio 7 dienos. JT ŽTT, kurios nare yra Lietuva, sudaro 47 šalys, jos pagrindinis tikslas – reaguoti į žmogaus teisių pažeidimus ir teikti dėl jų rekomendacijas. Lietuvos narystė Taryboje truks iki 2024-ųjų metų pabaigos.